šūdas

šū́das sm. (1) K, NdŽ vlg. 1. SD¹38,71, H, H167, R, MŽ, Sut, K, I, M, L, Rtr, FrnW, KŽ išmatos: Čia vieni šū́dai KI305. Prisirenkam tų grūšnių i šū́dais pasišeriam Sdb. Kiaulė ir šūdą ėda, o arielkos negeria Lš. Samagono to čerauninko uždavė – smirda pačiu šū́du End. Šū́das – ne taukas: nudžiūs i nutrupės Kin. Negi šū́das – pakabinęs ant lopetos negi išmesi… Pl. Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šū́de pasmirdai K.Donel. Ka motynos nebūtų, jūs šū́de paskęstumėt! Krš. Kokia nauda iš karvelių? – Vanagui mėsa, vėjui plunksnos, o tam, kas laiko, tik šūdẽliai Plv. Te mėsa tai šū́du pavirto (peršuto) Žl. | prk.: Kalvės šū́dais (žaizdre perdegusiomis akmens anglimis) kelalį į laukus išpylėm Slnt. Gelžies šūdai (nuobiros pjaunant, galandant) Ms. Ar esi valgęs bimbalo šū́do (medaus)? Šv. Ausių šū́dai (ausų siera) KII101. ^ Sėda šū́de kaip balne (labai nešvari) Lk. Pasišiaušęs kaip avižinis šū́das Grg. Išbalęs lyg avižinis šū́das Klvr. Išbalęs kaip avižos (brazdos Krtn) šū́das Vlkv. Nubalęs tas vaikas kaip brazdų šū́das Antš. Išbalęs kap šuns šū́das Prn. Išbalęs kap šū́do gysla Klvr. Eina kap šū́dą perkandęs (nepatenkintas) Lzd. Ir pučias kai šū́das be raugo Rd. Ana tokia išgeltusi kaip avižos šū́das Klm. Išbalęs kaip mėvo šū́das Prk. Valkus kaip ubago šūdas Ggr. Greit auga šū́de rūgštynė Žl. Graži kai šū́das darže Pls. Gražus kai šū́das po lapu (iron.) Trgn. Tiko kap šū́das į kelines (iron.) Kt. Tinka kaip šū́das į marškinius (iron.) Krtn. Ir tau pagardo kap šuni šū́das (iron.) Švn. Ate[jo] svotai, pastovė[jo] viduj pirkios i išejo kap šū́du durti (nieko nepešę, nepatenkinti) Ml. Toksai vyras – kaip iš šū́do kulka (niekam tikęs) Ktv. Iš tavę verpėja – kaip iš šūdo strielba Ds. Iš jo gaspadorius – kaip iš šū́do cviekas (prastas) Rm. A, tas žmogus – kaip kiškio šū́das: nei dvokia, nei kvepia Bgs. Didžiuojas kaip šūdas ant šake S.Dauk. Kela kaip šū́dą an šakės (nevertai giria) Kv. Nenoru šū́dą an lentynos kelti (nepelnytai aukštinti) Šv. Iškilo kap šūdas ant šakių Prn. Sukas it šūdas eketė[je] S.Dauk. Ko maišais kai šūdas po aketę! Rs. Testa jaunuma (jaunimas) lenda, ko tu lendi kai šūdas aketin LKKXIII123(Grv). Kas pavasarį ledą gadina, kad ne šū́das! Ign. Šalia šūdo prišikta (labai prasti reikalai) Kt. Be šūdo nebus ir grūdo LTR(Grv). Nė grūdo, nė šūdo S.Dauk. Kur šūdas, čia grūdas Q666, B. Iš to šūdo nebus grūdo VP19. Iš šū́do botago nenuvysi Vrn. Iš šū́do sagą nenuliesi Dkš. Iš šūdo virvę veja (labai taupus) LTR(Vlkv). Iš šū́do girą padarysme (iš nevertingų atliekų šiaip taip sulipdysime ką nors), ir bus gerai Aln. Iš šūdo girą spaudžia (iš niekų nori gauti naudos) LTR(Rm). Iš šū́do vaško neišspausi (neišsunksi NžR) NdŽ, Lnkv. Iš šūdo rūgšties nepadarysi Bsg. Bagoto šūdas irgi ne auksu kvepia KrvP(Vb). Savo šūdais kitą tepa LTR(Kp). Nemėgstu, kad šū́das šikinę mokia Ob. Tei matai, kaip būna, ka šū́das šikėją pradeda mokyti Krš. Ne kožnam Ponadievo šū́das uostyti (ne kiekvienam gerai tenka) Krš. Aklai varnai ir šūdas mėsa KrvP(Rtn). Durniuo ir šū́das už pyragą Ggr. Netikusiai kiaulei ir per Jonines šū́das įšalęs Dkš. Kiaulė šū́dą randa (netvarkingas, nevalyvas visur išsiterlioja) Trk. Šū́dą ne dėl baimės, ale dėl smarvės lenk KlvrŽ. Šū́dų negraibęs, taukų nelaižys BzF52. Šarka mano šūdo tę nenunešė, kur aš buvau LTR(Pns). Voverė medė[je], šū́das delne, o jau puodą kaita Lpl. Visokių ir paukščių yra: vieni aukštyn skrenda, kiti šū́dan lenda Ds. Atsigavo, kai šū́do paragavo Ds. Šutyk nešutyk, ale šūdas barščiuosa (per daug nejuokauk) B189. Pristok šūdvabalį, tai nuves šūdan LTR(Vdn). Paskui grambuolį lįsk – šūdan inlįsi Arm. Iš šū́do išlindo – ir vėl in šū́dą (labai jauni tuokėsi) Upn. Bijok, nėko nedaryk – ir šū́dą valgyk (jei visko bijosi, nieko neveiksi, nieko ir neturėsi) Slnt. Šūdas kepęs – nc ragaišis B479. Šū́das, ne kiaušynė (ne pautienė Žl) (prasti reikalai) Erž. Iš to [sumanymo] irgi šū́das, ne ragaišis išeina Pn. Čia šūdas, ne pyragas (nieko gero iš to neišeina) Plv. Tavo šū́das ne pyragas, tavo nosis kap noragas LzŽ. Tavo šū́das ne pyragas Cs. Šūdas priedo nedest (tai, ko nevertini, nyksta, žūva) B. Rasi kuilio šū́dą ant apvarčio! (sakoma ko neradus) Grg. Šūdų ligi kelių, kraujo nė lašelio (daug kalbų, triukšmo dėl mažmožių) LTR(Rm). Skirkitės, šapai, šū́das plaukia (pasitraukit, menkystos, dar didesnis menkysta eina)! KzR. Šū́das iš tako – varškė važiuo[ja]! Mžk. Gavau medžio berlinką ir gaidžio šūdą dvilinką Ggr. Kas papyko – katės pypo, kas nuliūdo – šunio šū́do Žl. Kas sakė – tam sekmė, o kas klausė – in galo mentės šū́das katės (juok.) LTR(Šlčn). Miegtantį pažadink, tinginį paragink, nešančiam padėk, o pykstančiam – šūdą! LTR(Vdk). Padarei tik šū́dui grabelį (prastai, nevykusiai) An. A neprireiks šūdùko ant pagaliuko (sakoma išrankiam) Slv. ║ ppr. pl. mėšlas: Šū́dus vežio[ja] iš staldo Vn. Anys kuopia šū́dus fermoj Aln. 2. scom. prk. kas niekam tikęs, niekam vertas, labai prastas: Nė pakaklinio gero netura – šū́das, ne kavalierius Pj. Šū́dą, ne vyrą gavo NdŽ. Mano, kad jis tai kažin kas, o kiti – tik šū́das Klvr. Aš šū́dui galvos nelenksiu Skr. Ana da teip gražiai klausinėja šū́do tokio (vaikigalio) Vdn. Šūdẽli tu, šūdẽli, sakau, tu akis žmoguo kabinėsi! End. Toks šū́dáitis teibuvau, dar nepilnas vaikis Kl. ^ Šūdas, ne kermošius: dvi bobos ir Tamošius LTR(Grv). Šū́das buvai, šū́das i paliksi Trk. Kaip būdas, teip ir šū́das Rt. Vienas šū́das pulkan insmaišė – viską sumaišė Drsk. Tas pats šū́das, tik kitoj patvartėj (niekuo ne geresnis, nesiskiria nuo kitų) Prng. Šū́das bitė, šū́das medus, šū́das buvo, šū́das būs (viskas vieni niekai) Slnt. ║ apie niekais virtusią kokią veiklą, prastą rezultatą: Kvailai pasidarėm, šū́das i yra Jrb. Ana taupė taupė, taupė taupė, o šū́das išejo Km. Seniau lengviau buvo, dabar šū́das jau (nebeturiu sveikatos) Ml. Šū́das itai, o ne darbas! LzŽ. In balno tai jojimas, ė be balno – šū́das Švnč. ^ Kas ilgai guli, tai šū́dą turi (d.) KzR. Daug nori – šūdą gausi KrvP(Lnkv). [b]3. prk. nereikšmingas dalykas, menkniekis, niekis, niekai: Visokius šū́dus perka Žl. Ažu šū́do ažpyko Aln. Menko šū́do dartės nėra, niekur negausi Drsk. Kai gera padaro, šū́du atbūva (menkai atlygina) Aln. Epušinės malkos tai šū́das (lengva kapoti)! Žl. Eglinė [malka] – šū́das, minkšta Švnč. 4. sakoma paneigiant kieno pareikštą nuomonę, suniekinant ką, nesutinkant ką daryti: Koks te šū́do vasarojimas, jeigu šalta! Mžš. Da jis čiupinė[ja] tą karvę, o šū́dą supranta tą riebumą Jrb. Ko čia šū́do sarmojies! Ds. Antanas kad subjuro: – Šū́do vargsiu aš čia! Mžš. Nešlapyk galvos kasdien – išbers. – Šū́das bus mat te nuo šlapinimo kas! Slm.

◊ akìs šū́du aplipìnti padaryti didelę gėdą, negarbę: Aplipìno vaikas šū́du akìs Mrj.

akìs šū́dais pìlstyti žeminti, niekinti: Šū́dais akìs pìlsto, o aš dar glūdėsiu! Šmn.

į skýstą šū́dą užsimùšęs apsikrovęs darbais, nieko nebespėjantis: Aš tai dabar visai an skýstą šū́dą užsimùšus, nieko nebepaspėju Svn. Visai an skýstą šū́dą užsimùšę su tais darbais Svn.

ir šū́das ant liežiùvio iškèps apie daug ir tuščiai kalbantį: Kap sueido dvieju, tai ir šū́das an liežiùvio iškèps – plentija ir plentija LKKXIII121(Grv). iš šū́do išim̃ti suteikti geresnį, švaresnį gyvenimą: Nereik pykt, kad ìšėmiau iš šū́do (vedžiau) Žl.

iš šū́do ištráukiamas dar visai mažas: Ponų vaikai dar tebėra iš šū́do ištraukamì, o jau tura batelius Šts.

iš šū́dų išvarýti paauginti: Kampai prasmirdo, kol aš jį iš šū́dų išvariaũ Vrnv.

kumẽlės šū́dą visiškai nieko (negauti, nepamatyti ir pan.): Mokinas mokinas, o ką gaus – šū́dą kumẽlės Žl. Šū́dą kumẽlės te pamatysi Žl.

kùmelio šū́do nepamèsti nesiliauti kvailiojus: Kùmelio šū́do nepàmeta, kad ir ženotas Ėr.

meškõs šū́das vėdarai: Meškõs šū́dus nūnai kepa ir vaišina vieni kitus itai meškõs šū́du Pls.

nagùs į šū́dą kìšti (įkìšti Slm) imtis kokio sėkmės laiduojančio, tik sunkumų suteikiančio dalyko: Būčia žinojęs, būčia šū́dan nagų̃ nekìšęs (neprasidėjęs) Slm.

neĩ šū́do vė́rymo visai, nei kiek (nevertas): Neĩ šū́do vė́rymo nevertas Krsn.

nė̃ vélnio šū́do visiškai nieko (nereikia): Gerai su motriška: ne didlių magaryčių reikėjo, ne vélnio šū́do Trk.

nósį į šū́dą įkìšti End per anksti ištekėti.

nuo šū́do nukélti pagerbti: Jau aną nu šūdo nukėlė: buvo kūmose, būs dabar didus Kal.

po šū́dą smegenų̃ ieškóti Plv teirautis, reikalauti ko nesamo, neaiškaus, nežinomo.

su šū́dais sumaišýti NdŽ suniekinti, pažeminti.

šū́dą brìsti nedorai elgtis: Kam mums šū́dą brìsti Trk.

šū́de įáugęs nešvarus, apsileidęs: Merga šū́de ináugus viškai Dkk.

šū́dais nueĩti baigtis niekais, neduoti naudos: Ką jis pridirbo, o viskas dabar šū́dais nuė̃jo Jrb.

šū́do gãlas niekniekis: Ką čia dabar del šū́do gãlo galvą kvaršyt! Jrb.

šū́do galè prapùlti nespėti padaryti: Tu prapùlsi šū́do galè Alk.

šū́das ir niẽkas visai nieko nereiškiantis asmuo, niekas: Kas ans tau yra – šū́das i nė̃kas End.

šū́do (šū́das) gãras niekai, menkniekis: Čia tai šū́do gãras, ale man tik teip juokas Slm. Ir vyk tu man šitokią tolybę del šū́do gãro! Ds. Šū́das gãras, daugiau nieko Grž.

šū́dą į abì (į abìdvi) rankì visiškai nieko (negauti, neduoti ir pan.): Gausi šūdą į abidvi ranki, ne muno kraitį! Šts. Duok mun! – O šūdą į abi ranki! Šts.

šū́dą į ãkį (į kišẽnę) visiškai nieko (negauti): Gausi tu gumbą į kaktą, šū́dą į kišẽnę Mžk. Daugiau šū́dą gaus į ãkį! Skr.

šū́do kalė̃s (rū́gšto) nieko (nereikia): Šū́do rū́gšto anam reik – o ko?! Trk. Šū́do jam kalė̃s reikia, ne valgyt Žl.

šū́dą išmýnioti padaryti negerą darbą, nedorai elgtis, kenkti kam: Bene jau išmýniojai tą šū́dą?! Slnt. (kieno)

šū́dą išmìnti

1. pabūti, pagyventi kur: Tu gal Latvijos šū́dą išmýnus, kad nešneki lietuviškai? Brž.

2. būti (į ką) labai panašiam: Tėvo šū́dą išmiñs ir trupinius surinks Skrb.

šū́dą kẽptą (rūkýtą) visiškai nieko (negauti): Gausi šū́dą kẽptą, ne skarikę Krš. Nemokyk mokytą – gausi šū́dą rūkýtą! Lzd.

šū́das kãtino niekis, niekai: Kas tas y[ra] – šū́das kãtino! End.

šū́do kùpeta netikėlis, nevykėlis: Vaikai tokie šūdo kupetos Grg.

šū́do (šū́das) niẽkas menkniekis: Judu už šū́dą niẽką tuoj ir peštis šokat Alk. Susbarė dėl šū́do niẽko Lp. Dėl šū́do niẽko bėgs čia, bėgs čia Jrb. Nėr ko kurt ugnį par nauja dėl šū́do niẽko Erž.

šū́do reĩkalas menkniekis: Nu čia lenta nupjaut tai šū́do reĩkalas Slm.

šū́das su brùknėmis nieko gera, jokios naudos: A tu teip žiūrėk, a kiteip – vis tiek šū́das su brùknėm Jnš.

šū́dą šuniẽs nieko (negausi): Gausi, ką Jakutis gavo: Jakutis žuvies, o tu šū́dą šuniẽs End.

šū́das šuniẽs

1. Žž niekis: Koks čia tau šogeris – ans šū́das šuniẽs Trk.

2. sakoma suniekinant kalbančiojo ketinimus: Šū́das šuniẽs, ne Aldona tau būs! Trk.

šū́do viẽtoje (kas)

1. niekinamas, negerbiamas: Jy spjovė ir išėjo. Sako, aš nenoriu šū́do viẽto[je] būt Mžš.

2. labai pigus: Papirosai daba šū́do viẽto[je] Krtn.

šùnio šū́das Trgn imbieras.

×tõ pãčio šū́do kaštavójęs toks pat nenaudėlis: Jiej visi tõ pãčio šū́do kaštavóję Lš.

[mãžo] vaĩko šū́do neiššìkęs Krš, Pp, Tl, Eig dar nesubrendęs, neišmintingas: Tebėr mãžo vaĩko šū́do neiššìkęs, kvailas Ggr.

vélnio šū́das

1. niekniekis, niekai: Dėl vélnio šū́do nė[ra] ko bezdėti, dėl šieno saujos Jdr.

2. blogai, nieko gero: Kada jau nesveikas, tada jau šū́das vélnio Kv.

3. MitIII253, Sln, DS202(Šmk) dėveldrekis: O visi aptiekoriai da ik šios dienos velnio šūdą kaip liekarstvą pardavinė[ja] BsPI112(Rg).

vélnio šū́dą visiškai nieko (negauti, nematyti ir pan.): Vélnio šū́dą tu gausi! Slnt. Vélnio šū́dą gausi, o ne mergą Žg. Ana vélnio šū́dą matė, o ne Gitlerį Trš.

víeno šū́do apie ką nevertinamą: Daktaras dar̃ víeno šū́do, kokia to alga Drsk.